Suomijos azartinių lošimų įstatymai: Ar monopolijos modelio keitimas neišvengiamas?

Suomija gali būti ant esminio savo azartinių lošimų politikos pertvarkymo slenksčio. Valstybės valdomo paslaugų teikėjo „Veikkaus“ monopolija daugelį metų buvo diskusijų objektas. Pagrindinis pramonės ekspertas dabar mato aiškius liberalizavimo ženklus. Tikimasi, kad Suomijos vyriausybė netrukus imsis esamų azartinių lošimų įstatymų persvarstymo.

Tai būtų reikšmingas žingsnis, turintis toli siekiančių pasekmių visai Šiaurės Europos azartinių lošimų rinkai. Daugelis Europos šalių jau priėmė multi-licencijavimo sistemą, siekdamos patenkinti piliečių norą plėsti pasirinkimą ir kartu pagerinti žaidėjų apsaugą.

Skaičiai ir faktai

Jari Vähänen, įmonės „The Finnish Gambling Consultants“ bendraįkūrėjas ir partneris, išsakė aiškią nuomonę apie ateities tendencijas. Jis yra „beveik tikras“, kad Suomijos azartinių lošimų įstatymai bus netrukus persvarstyti. Šis vertinimas grindžiamas ilgalaikiais Suomijos rinkos ir tarptautinių tendencijų stebėjimais.

„Beveik neabejotina, kad Suomijos azartinių lošimų įstatymai bus netrukus persvarstyti.“ - Jari Vähänen, „The Finnish Gambling Consultants“ bendraįkūrėjas ir partneris

Vähänen nurodo didėjantį spaudimą, kylantį iš pilkosios rinkos ir žaidėjų pageidavimų. Dabartinis „Veikkaus“ monopolis susiduria su stipria licencijų neturinčių tarptautinių operatorių konkurencija. Žaidėjai Suomijoje vis dažniau naudojasi užsienio pasiūlymais, todėl vyriausybė praranda kontrolę dėl žaidėjų apsaugos ir mokesčių pajamų. Licencijavimo sistemos įvedimas galėtų ištaisyti šią situaciją.

Pagrindas

Suomijos azartinių lošimų modelis, apimantis vienintelį valstybės valdomą operatorių „Veikkaus“, yra praėjusių epochų reliktas. Daugelis kitų ES valstybių jau perėjo prie reguliuojamos licencijavimo sistemos privatiems operatoriams. Pavyzdžiai yra Švedija, Danija ir Vokietija. Pagal tokias sistemas licencijos suteikiamos privatioms įmonėms, kurios tada gali pasiūlyti savo azartinių lošimų paslaugas pagal griežtas valstybės taisykles. Tai skatina konkurenciją, plečia žaidimų pasiūlą vartotojams ir kartu leidžia geriau kontroliuoti bei apmokestinti pramonę.

Argumentai už persvarstymą yra įvairūs. Be noro suteikti žaidėjams daugiau pasirinkimo ir pažaboti juodąją rinką, taip pat svarstoma didinti valstybės pajamas. Licencijavus privačius paslaugų teikėjus, Suomijos valstybė galėtų generuoti papildomų lėšų per licencijavimo mokesčius ir mokesčius, kurie šiuo metu aplenkia iždą. Be to, žaidėjų apsauga galėtų būti pagerinta taikant modernias, ES atitinkančias taisykles.

Kodėl tai svarbu Vokietijos žaidėjams

Vokietijos žaidėjams šie Suomijos pokyčiai neturi tiesioginio poveikio esamai teisinei situacijai. Vokietijoje azartiniai lošimai yra išsamiai reguliuojami nuo 2021 m. Valstybių bendrojo azartinių lošimų sutarties (GlüStV 2021) įsigaliojimo. Bendroji federalinių žemių azartinių lošimų tarnyba (GGL) išduoda internetinių azartinių lošimų ir sporto lažybų licencijas. Kaip žaidėjas, turėtumėte lošti tik su licencijuotais paslaugų teikėjais, turinčiais Vokietijos licenciją. Šiuos kazino galima rasti GGL vadinamame „Whitelist“ (baltajame sąraše).

GlüStV 2021 nustatė griežtas taisykles, skirtas apsaugoti žaidėjus. Tai apima mėnesio depozito limitą iki 1000 eurų, kuris stebimas per centrinę savęs pašalinimo sistemą LUGAS. Taip pat yra 1 euro per sukimą internetiniuose lošimo automatuose ribojimas ir automatinio sukimo funkcijos draudimas. Šios priemonės skirtos skatinti atsakingą lošimą ir užkirsti kelią azartinių lošimų priklausomybei. Šios taisyklės yra daug griežtesnės nei daugumoje kitų Europos šalių, net ir liberalias licencijavimo sistemas turinčiose šalyse. Nors potencialūs Suomijos pakeitimai rodo Europos tendenciją link reguliavimo, Vokietija jau pasirinko savo savitą kelią.

Ką tai reiškia GGL licencijuotiems kazino

Vokietijoje GGL licencijuotiems kazino pokyčiai Suomijoje iš pradžių nereiškia jokių jų verslo praktikos pakeitimų. Jie jau veikia pagal griežtą licencijavimo modelį ir yra saistomi Vokietijos įstatymų. Tačiau ilgainiui Suomijos rinkos atvėrimas galėtų sukurti naujų verslo galimybių. Jei Suomija įvestų multi-licencijavimo sistemą, Vokietijoje arba tarptautiniu mastu veikiančios įmonės su Vokietijos licencijomis taip pat galėtų ten pateikti prašymus dėl licencijų ir plėsti savo verslą. Tai paskatintų bendrą konkurenciją pramonėje ir galėtų prisidėti prie tolesnės rinkos profesionalizacijos. Tuo pačiu metu tai rodo, kad tendencija Europoje aiškiai krypsta į reguliuojamas rinkas, tolstant nuo nekontroliuojamų monopolijų ar net pilkųjų zonų.